styga

stygà sf. (2) DŽ¹, Škn, (4) DŽ, NdŽ, KŽ, DŽ¹, Tv, Kv, Als; Rtr 1. S.Dauk, N, [K], Š, LL240 įtempiamoji muzikos instrumento viela ar gysla: Kankliuose nutrūko styga J. Gražiausiai ta – trūbai ar stỹgų koks orkestras Lc. Į tą pačią storąją stỹgą ta reik septynių avinų žarnas sudėti Žr. Styga nutrūko vos užgauta S.Nėr. Beno pirštai perbėga gitaros stygom, ir pasigirsta daina apie audros išrautą mėlyną pušį V.Bub. Susidūmojo šilkelis su stygele JV15. Dukružėle mano, balta lelijėle, … buvo neklausytie garsiųjų stygelių BsO196. Iš kaulų dirba kankles, iš kasų – stygeles LTR(Pšš). | prk.: Ore jau mirga saulės stygos rš. Kada tarp medžių nukrinta saulės spinduliai ir šešėliai – atsiranda sidabrinės stygos sp. Įtempusi visas savo sielos stygas, neramumo pagauta, laukė V.Krėv. Meilė – amžinai skambanti gyvenimo styga sp. Jos balse visados skambėdavo apmaudo styga už skriaudas J.Bil. ^ Merga susivaržiusi prie šokio (tanciaus) kaip styga stovi J. Kelias tiesus kaip stygà DŽ¹. I ta didi, o tas – kaip stygà, kaip suakmenėjęs (labai išdidus) Ms. Vagą padarysim tiesią kaip stygą rš. Ištempė aną it stygą ant kanklėmis M.Valanč. 2. Z.Žem, VĮ, Mš, NdŽ geom. tiesės atkarpa, jungianti bet kuriuos apskritimo taškus: Apskritimo stygà BŽ601. Apskritimo lygios stygos yra lygiai nutolusios nuo centro rš. 3. LL15 šaunamojo lanko dalis. 4. M.Valanč drožtuvas. 5. J.Jabl(Als) viela: Visiškai sukietėjusį muilą supjausto styga rš. 6. VĮ, DŽ, NdŽ anat. (balso) raumenėliai gerklėje (ligamenta vocalia): Skardieji priebalsiai tariami, suartinus ir įtempus balso stygas MLTEII915. 7. anat. chorda: Nugaros styga E, TrpŽ. Būgninės stỹgos kanalėlis MedŽ.

◊ stỹgą pértempti persistengti: Vis dėlto jautė, jog Petro teisybė, jog jie pertempė stygą ir dabar nebeatitaisysi Vaižg.